Ataušo kava bežiūrint į saulę,
Nuskendo diena kaip jūra į taurę,
Užgeso naktis, tave apkabinus,
Išėjo visa ji, visa nusiminus

Geltonas ruduo vėl ima už sprando,
Tie patys vardai kaip nuodėmės sklando,
Drugelių pilni kruvini avietynai,
Neliko jėgų - tik dainai ir vynui

Oi-oi-oi, per ilgai gyveni pasauly
Oi-oi, negerai gyveni
Oi-oi-oi, negerai gyveni po saule
Oi-oi, negerai gyveni

Apsvaigęs nuo nemigos, laiko puvėsių,
Praeinant pro šalį, pasaulį stebėsiu,
Tie patys garsai bus, tas pats skruzdėlynas,
Daina ta pati – ech, ją tik vakar nuskyniau

Diena, kaip tada, vėl naktį sapnuoja,
Devyni žirgai jai patalus kloja,
Po akmeniu mirė maža vėgėlytė,
Išdžiūvo dangus - na iš ko gi jam lyti?