Tikėk ir pasaka ateis
Tuščias kiemais, namų stogais.
Pro langus, kaminą, duris
Staiga priskris...
Stebuklų pilnas kambarys.

Tada spalvotas lis lietus,
Ir nudažys namų stogus,
O danguje aukštai, aukštai, tikrai!
Ne debesys - skraidys drambliai!

Upely žuvys uždainuos,
Ir į šiltus kraštus išjos.
Į ryto rūką pakinkyti nuostabiai
Geltoni saulės spinduliai.

Varvekliai vasarą kabos
Ir nebijos vaikai tamsos,
Nes visos žvaigždės iš juodos, juodos nakties
Į žemę leisis jiems ir švies.

Tikėk ir pasaka ateis
Tuščiais kiemais, namų stogais,
Pro langus, kaminą, duris, staiga priskris
Stebuklų pilnas kambarys...
Stebuklų pilnas kambarys...
Stebuklų pilnas kambarys...

(daina iš spektaklio "Plėšikas Hocemplocas")