Lietuvių liaudies dainos dažniausiai grojamos grupėse ar vienos, su instrumentais ar unisonu. Duofoninės dainos sutartinės yra išpopuliarintos pagal Aukštaičių tradicijas.

Vienas lietuvių liaudies muzikos stilių yra pavadintas rateliais ir yra panašus į valsą. Instrumentuotę sudaro kanklės, citra, kuri lydi sutartines, ratelius, valsą, kadrilius ir polkas, smuikai, (įtraukiant bosinį smuiką, vadinamą kontrabosu) ir tokia dūdelė, pavadinta lamzdeliu. XIX šimtmečio pabaigoje pradėtas naudoti koncertinas, akordeonas ir bandonija. Sutartinė lydima skudučių - medinių šiaudelių, grojamų grupės žmonių, taip pat grojama su ragais ir daudytėmis). Kanklės yra nepaprastai svarbus žmonių instrumentas, kuris kiekviename regione skiriasi stygų skaičiumi ir grojimo technika.

Kiti tradiciniai instrumentai yra švilpas, būgnai ir tabalai, ragelis ir pūslinė (muzikinis instrumentas, padarytas iš kiaulės pūslės, užpildytos džiovintais žirniais).

Rateliai ilgai buvo labai svarbi lietuvių kultūros dalis, tradiciškai šokami be instrumentinio akompanimento. Tačiau nuo XIX šimtmečio smuikas, lamzdeliai ir kanklės pradėtos naudoti akompanuoti šokiams, o šiuolaikinės grupės dabar naudoja ir bandoniją, akordeoną, koncertiną, mandoliną, balalaiką, klarnetą, kornetą, gitarą ir lūpinę armonikėlę.

Sovietmečiu šokio ansambliai naudojo kankles ir birbynes. Nors sovietų ansambliai buvo orientuoti į žmones, jie buvo modernizuoti ir naudojo suderintas ir denatūruotas tradicinių stilių formas.