Kai ryto paukščiai dangų palies,
Palies medžius, rasotą žolę
Ir jų giesmė tave apglėbs
Nenusigąsk tai aš,nenusigąsk tai aš

Kai iš dangaus staiga nelauktas
Nors visą dieną saulė švietė
Pradės lietus tau veidą glostyt
Nenusigąsk tai aš, nenusigąsk tai aš

Nenusigąsk,nenusigąsk,nenusigąsk tai aš (2 k. )

Kai vakare uz ievų girios
Išgirsi vaikštant paukštį mažą
Ir jo akis tu pamatysi
Nenusigąsk tai aš, nenusigąsk tai aš

Nenusigąsk,nenusgąsk,nenusigąsk tai aš ( iki galo)