Seni keliai ir pakelės žibintai
Tamsūs namai ir liūdesys aplinkui toks prasmingas
Taip kaip sausas smėlis lyjant dingsta
Nebenoriu išsižadėt senų laikų svajingų

KAIP ŠIANDIENĄ, KAIP DABAR
NEBEBUS TAIP NIEKADA
IR ATVIRUMAS PASKUTINĮ KARTĄ TIKRAS...
GAL PO METŲ, GAL VĖLIAU
SUSITIKSIM, BET MIELIAU
PASIKALBĖKIM, KOL DAR NEIŠĖJOME
KOL DAR NEIŠĖJOME

Nepažinti keliai ir išsvajota laisvė
Kiti namai ir ilgesys nelauktas stipriai belsis
Taip kaip ašara krintanti ant skruosto spindi
Tikiu nepasislėps, nepasislėps mūs širdyse prisiminimai

Nebežinau kuo būt, kaip pasielgt teisingai
Plačiai šypsotis ar apsiverkt jausmingai