Vaikystėje tikime pasakom ir sapnais,
Išeina į praeitį vasara ir žiema.
Manai, apgausi lemtį ir vėl skubi gyventi,
Lieka žemėj pėdos ir darbai...

O, kaip gaila šiltos nakties rugpjūčio,
Sudužusios vilties...
Visa tai išblėso kaip miražas
Iš vasaros nakties...

Į žemę ateinam neprašomi jos svečiai,
Nustebę mes žaidžiam gyvenimą lyg vaikai.
Diena užmigdo naktį, bet trumpas žvakės dagtis...
Greitai tirpsta vaškas, vėl sakai:

O, kaip gaila šiltos nakties rugpjūčio,
Sudužusios vilties...
Visa tai išblėso kaip miražas
Iš vasaros nakties...