Aš pabudau žiemoj
Iš svetimo sapno akim užrištom,
Aš pabudau žiemoj
Ir sniegas kvepėjo naktim užmirštom...

Aš pabudau tyloj,
Nors vis dar galėjau stygom nebyliom
Kabintis į tamsą,
Į prarastą garsą,
Bet pabudau žiemoj...

Aš pabudau žiemoj,
Kai meldės ant stogo likimas žmogaus,
Aš pabudau žiemoj,
Tikėjaus, kad nuodėmės jau nebebus.

Aš pabudau šviesoj,
Nors žvilgsnis ištirpo minty purvinoj
Kaip nužudyt vėją,
Kuris taip kvepėjo
Naktim užmiršta...