Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis,
purvinam danguj sušvito spindulys,
mus prie paskutinio uosto saulės spindulys paglosto,
į ateitį atverdamas duris - tas mielas, iškentėtas spindulys

Kiekvienam rasos lašelyje matyti jūrą,
kiekvienoj smiltelėj žemę pamatyt,
sugebėjome išmokti, tik nemokam nusijuokti,
kai laisvę ateinam aplankyt ir laimė rodos laukia tiktai ryt

Tiek jūs, tiek ir mes
vienodai bijome šviesos dabar,
tiek daug ir tiek mažai
mums atrodo atėmė laikas

Tiems kurie tave užmiršo ištark „sveiki“,
juk be jų daugiau tu nieko neturi,
nebijok pradžios nuo galo, spinduliai dėmes išvalo,
tu stovi savo laimės tarpdury, tik pusmečiai ištirpo aštuoni

Atsigręžk į dangų drąsiai, atmerk akis,
ten kažkur aukštai pakibo vyturys,
laikas atkarpą iškirpo, alkana širdis suvirpo,
čirena virš laukų kaip vyturys, į praeitį užtrenkusi duris

Album

• Debesys