Tu palaikyk mano dangų,
Man per sunku
Tingų vėją prikelk
Tegul nesnaudžia guoly baltam debesų

Tegul neša virš kaukiančių jūrų
Pykčio perplėštą burę
Tegul barsto ant viso pasaulio
Gėrio sėklas po saule

Meilė – kai neima miegas
Laimė – kai nugali baimę
Niekas visur yra niekas
Viskas eina, praeina

Tu pasiimk mane ant rankų
Jei nesunku
Ir išmeski aukštyn
Tartum plunksną virš ąžuolų milžinų

Viršum girių, kur viskas taip žalia
Kur pasibaigia kelias
Viršum miestų, liepsnojančių gatvių
Skraido mano vienatvė

Meilė – kai neima miegas
Laimė – kai nugali baimę
Niekas visur yra niekas
Viskas eina, praeina