Nuo mano lango lig tavo durų
tūkstantis varstų.
Per visą naktį po visą miestą
šešėlių žingsniai.
Švaistūnas klevas žvangantį auksą
pavėjui žarsto.
Iš lapų saujos rudenio nebesurinks.

Nuo mano delno lig tavo skruosto
prieblandos vėsios,
Šešėlių žingsniai, užburtas rūmas,
vaiduoklių aidas.
Per visą naktį lyg šiltą paukštį
Nešu ištiesęs
Tokį vienintelį, vienišą tokį
savo švelnumą.

Žodžiai: D.Saukaitytė