Aš išpjoviau tavo širdį
Tu šauki, bet nieks negirdi
Tu žinai, juk tu žinai
Tavo mylimasis mirė
Ir tu patirk, ką jis patyrė
Tu žinai, ar tu žinai
Tu nereikalinga niekam
Net plona kaip ilgas sliekas
Tu šauki, o jis vėl pjauna
Vėl iš naujo tave jauną
Tavo akys nuodėmingos
Aš jas matau ir tu matai
Tavo mintys paslaptingos
Bet aš jas skaitau ir tu skaitai
Tavo storos trumpos kojos
Nežinau, ar tu žinai
Nesulauks šviesaus rytojaus
Kekše dirbsi amžinai
O mus išgąsdint gali
Nebent kai tu pro sali
Su savo šluota parskrendi namo
O mus išgąsdint gali
Nebent kai tu pro sali
Su savo šluota parskrendi namo
